Mantvydas Matthew Narusevicius yra „WFDM“ įdarbinimo įkūrėjas ir apie atrankas ES šalyse žino tikrai daug. Kadangi Europos Sąjunga yra didžiulė politinė ir ekonominė jėga, kurios įtaka tiesiogiai jaučiama visoje darbo rinkoje ir personalo atrankos srityje visose valstybėse narėse. Jei tiksliau, tai ES politika ir reguliavimas formuoja įvairias taisykles, standartus ir direktyvas, kurios turi įtakos darbo rinkos egzistavimui ir pačiam personalo atrankos procesui. Šioje srityje svarbios koncepcijos ir principai yra laisvas darbo jėgos judėjimas, darbo santykių reguliavimas ir socialinės apsaugos standartai.
Laisvas darbo jėgos judėjimas yra vienas iš pagrindinių ES politikos principų. Tai reiškia, kad šios ekonominės bendrijos gyventojai gali laisvai judėti ir dirbti bet kurioje jos šalyje be jokių apribojimų. Šis principas sukuria didesnį darbo jėgos mobilumą, suteikia daugiau galimybių darbuotojams ieškoti darbo užsienyje ir skatina ekonominį augimą bei integraciją. Tačiau tai neapsieina be savų iššūkių, tai yra kalbos ar kultūros persipynimai, darbo jėgos trūkumo mažiau išsivysčiusiose šalyse narėse, vietinių gyventojų darbo vietų praradimą ir taip toliau.
Kita vertus, viskas nėra blogai, nes ES politika taip pat nustato standartus ir reguliuoja darbo santykius, kurių tikslas yra užtikrinti darbuotojų teises, darbo sąlygų gerinimą ir socialinės apsaugos svarbą. Direktyvos dėl darbo laiko, atlyginimo, saugos ir sveikatos darbe bei diskriminacijos draudimo yra tik keletas pavyzdžių, kaip ES reguliavimas siekia apsaugoti darbuotojų teises ir užtikrinti socialinį teisingumą.
Kaip sako Mantvydas Matthew Narusevicius, Europos Sąjungos politika taip pat daro įtaką personalo atrankos procesui. Viena vertus, ES teisės aktai dėl lygių galimybių ir diskriminacijos draudimo nustato gaires ir taisykles, kurių darbdaviai turi laikytis, atliekant personalo atranką. Kita vertus, ES programos ir fondai gali teikti finansinę paramą švietimo, mokymo bei užimtumo skatinimo programoms, kurios padeda pagerinti darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius bei palengvina jų įdarbinimą.
ES politika siekia standartizuoti teisės aktus darbo srityje tarp valstybių narių. Tai padeda sumažinti įvairumą ir painiavą taisyklėse bei supaprastina procedūras tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Be to, Europos Sąjunga skatinanti laisvą darbo jėgos judėjimą, leidžia įmonėms lengviau pritraukti darbo jėgos iš kitų šalių, kuri gali turėti specialių įgūdžių ir patirties, kurios reikalingos tam tikrų darbo vietų užpildymui. Šios sąjungos vienas iš svarbiausių uždavinių yra pagerinti verslo veiklos sąlygas ir konkurencingumą. Tai apima mažesnės biurokratijos ir administracinių barjerų įvedimą, skaidresnę mokesčių politiką ir paramą smulkiam ir vidutiniam verslui.
Įvairios Europos Sąjungos programos ir fondai teikia finansinę paramą socialiniam įtraukimui ir užimtumo skatinimui, ypač tam tikrose pažeidžiamose ar nukentėjusiose nuo nedarbo grupėse. Tai padeda sumažinti socialinį atskirtį ir skatina ekonominį augimą.
Tuo pačiu ES remia mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijų plėtrą, kurios gali turėti didelę įtaką darbo rinkos poreikiams. Tai skatina naujų darbo vietų atsiradimą, kurios gali reikalauti naujų įgūdžių ir kvalifikacijos.
Aptarus viską, galima daryti išvadą, kad ES politika ir reguliavimas daro svarbią įtaką darbo rinkai ir personalo atrankai valstybėse narėse. Jie nustato bendrus standartus, kurie skatina darbo jėgos mobilumą, saugo darbuotojų teises ir skatina socialinį teisingumą. Tačiau tuo pačiu metu sukelia ir nemažai iššūkių, pavyzdžiui, sudėtingus administracinius reikalavimus ir reikalauja nuolatinio prisitaikymo prie naujų reglamentų bei taisyklių.
