Lietuvos miškai, pievos ir paežerės – bendras turtas, ir kiekvienas, kuris ten atsiduria, palieka pėdsaką. Dažniausiai kalbama apie šiukšles, bet yra ir mažiau pastebimų dalykų: žarijos, pelenai, dūmai, nuorūkos. Šiame vadove aptariame, kaip su tuo susiję rūkymo reikmenys, įskaitant vandens pypkę, ir ką rekomenduoja gamtos apsaugos bei priešgaisrinės institucijos. Tekstas nėra raginimas tai daryti gamtoje, o greičiau įspėjimas, kodėl daugelyje vietų tai netinka.
Kortelė 1. Miškas ir sausas laikotarpis
Situacija. Šiltą, sausą vasarą miško paklotė tampa labai degi. Net maža kibirkštis ar išmesta žarija gali sukelti gaisrą, kuris išplinta greičiau, nei atrodo.
Ką reikia žinoti. Lietuvoje miškų valdytojai kasmet skelbia gaisringumo klasę, o aukštos rizikos metu lankymasis miškuose gali būti ribojamas, o laužai ir bet koks atviras ugnies šaltinis draudžiami. Angliukai, naudojami vandens pypkėms, išlieka karšti daug ilgiau nei cigaretės žarijos, todėl jų palikimas ar neatsargus išmetimas yra rimta rizika.
Ką daryti. Prieš eidami į mišką pasitikrinkite aktualią informaciją: ar nėra draudimo, kokia gaisringumo klasė. Jei yra bet kokių abejonių, geriau nevartoti jokių degimo šaltinių.
Kortelė 2. Saugomos teritorijos
Situacija. Nacionaliniai ir regioniniai parkai, rezervatai bei draustiniai turi savas taisykles.
Ką reikia žinoti. Kai kuriose teritorijose draudžiama kurti ugnį, rūkyti ar išeiti iš pažymėtų takų. Tai daroma ne dėl biurokratijos, o dėl to, kad čia peri paukščiai, auga reti augalai ir telkšo drėgnos buveinės, kurios jautrios pokyčiams. Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos parkuose taisyklės skelbiamos prie įėjimų ir interneto svetainėse.
Ką daryti. Perskaitykite informacinius stendus, paklauskite parko darbuotojų. Neliks vietos klaidingoms nuostatoms.
Kortelė 3. Pelenai ir angliukai
Situacija. Po naudojimo lieka pelenai ir iš dalies sudegę angliukai.
Ką reikia žinoti. Pelenuose yra mineralų ir degimo produktų. Jie keičia dirvožemio rūgštingumą, gali patekti į vandenį, o iš dalies sudegę angliukai gali vėl užsiliepsnoti. Palikti jų žemėje ar upeliuose negalima.
Ką daryti. Jei kada nors tenka tvarkyti degimo liekanas lauke, jas reikia visiškai užgesinti vandeniu, atvėsinti ir išvežti kartu su kitomis atliekomis į tinkamą vietą. Net po kelių valandų pelenai gali slėpti žarijas.
Kortelė 4. Nuorūkos ir smulkios šiukšlės
Situacija. Nuorūkos – viena dažniausių šiukšlių pasaulio paplūdimiuose ir miško takuose.
Ką reikia žinoti. Cigarečių filtrai suyra labai lėtai ir išskiria į aplinką nuodingų medžiagų. Tai pažeidžia vandens gyvūnus, paukščius ir smulkius žinduolius, kurie jas praryja. Panašiai kenkia ir kiti rūkymo reikmenų likučiai, pavyzdžiui, plastikiniai kandikliai, folijos gabalėliai ar aliuminis.
Ką daryti. Viską, ką atsinešėte, išsinešti. Net jei vietoje yra šiukšlių dėžė, ji gali būti perpildyta, o vėjas išnešios turinį.
Kortelė 5. Dūmai ir kiti žmonės
Situacija. Natūralioje aplinkoje žmonės dažnai sutelkia dėmesį į tylą ir gaivų orą.
Ką reikia žinoti. Dūmai juda toli, o vėjas juos gali nunešti ant kitų, ypač vaikų ir žmonių, jautrių kvapams. Be to, daugelis maudyklų, paplūdimių, žaidimų aikštelių, pakrančių turi rūkymo apribojimus, nustatytus savivaldybių ar įstatymų.
Ką daryti. Įsitikinkite, ar vieta, kurią pasirinkote, leidžia rūkyti. Jei šalia vaikai ar kiti poilsiautojai, tai jau pakankama priežastis nesinaudoti tokiais produktais.
Kortelė 6. Kai kalbama apie įrangą
Situacija. Internete kartais pasirodo „kelionės” ar „pėsčiųjų” vandens pypkių versijos, aprašomos kaip tinkamos gamtai.
Ką reikia žinoti. Net jei įrenginys mažas, pats degimo procesas, angliukai ir dūmai išlieka tie patys. Taigi kaljanas gamtoje reiškia ne vien daiktą, bet ir visą grandinę rizikų: ugnies, pelenų, vandens, atliekų, dūmų. Todėl daugelis aplinkosaugininkų pataria apskritai nevartoti tokių prietaisų lauke, o nuspręsti vartoti tik gerai paruoštoje, saugioje ir leistinoje vietoje.
Ką daryti. Jei abejojate, rinkitės patalpą ar privačią teritoriją, kurioje leidžiama ir kur galima užtikrinti saugų gesinimą.
Kortelė 7. Gyvūnai ir augalai
Situacija. Naktį ir sutemus gamtoje aktyvūs paukščiai, šikšnosparniai, vabzdžiai.
Ką reikia žinoti. Šviesa, dūmai ir triukšmas trikdo gyvūnus, ypač perėjimo metu. Net ir mažas laužas ar žarijos gali atbaidyti paukščius nuo lizdų.
Ką daryti. Venkite ilgalaikio buvimo vietose, kur galimos perimvietės, ir laikykitės atstumo nuo vandens telkinių krantų.
Kortelė 8. Vanduo ir pakrantės
Situacija. Ežerų ir upių krantai pritraukia daugiausia lankytojų, bet ir yra patys jautriausi.
Ką reikia žinoti. Daugelyje vandens telkinių taikomos apsaugos juostos, kuriose draudžiama kurti ugnį, statyti stovyklas ar palikti atliekas. Į vandenį patekę pelenai ir cheminės medžiagos pakeičia jo sudėtį, o smulkūs plastiko gabalėliai plinta toli. Jei vandens paviršiuje matote spalvotą plėvelę ar plūduriuojančius likučius, tai dažnai ženklas, kad pakrantė nuolat naudojama neatsakingai.
Ką daryti. Laikykitės nustatytų atstumų nuo vandens, o jei matote kito žmogaus paliktas šiukšles, paimkite jas ir išneškite. Tai paprastas gestas, kurį pastebi kiti.
Kortelė 9. Kaimynai ir vietos bendruomenė
Situacija. Prie ežerų ir miškų dažnai yra sodybų, kuriose žmonės gyvena visus metus.
Ką reikia žinoti. Dūmai, kvapas, triukšmas, šviesa vakare gali trukdyti vietiniams gyventojams. Be to, jie dažniausiai pirmieji pastebi gaisrą ar taršą ir pirmieji dėl to nukenčia.
Ką daryti. Gerbkite tylos valandas, nesustokite prie privačių teritorijų ir paklauskite, jei nesate tikri, ar vieta leistina. Vietiniai dažniausiai mielai papasakos, kur galima sustoti ir kur ne.
Trumpas kontrolinis sąrašas
Prieš išvykdami į gamtą, patikrinkite:
- Ar žinote gaisringumo informaciją?
- Ar vieta nėra saugoma teritorija su draudimais?
- Ar turite būdą visiškai užgesinti ugnį?
- Ar viską, ką atsinešėte, išsinešite atgal?
- Ar nekliudysite kitiems žmonėms?
- Ar yra kitas būdas pasiekti tą patį tikslą – pavyzdžiui, pasėdėti prie termoso su arbata?
Jei bent į vieną klausimą atsakymas „ne” ar „nežinau”, geriau atsisakyti sumanymo. Gamta atleidžia mažai, o jos atstatymas trunka daug ilgiau nei vakaras.
Vietoj išvados
Geriausi pasivaikščiojimai gamtoje dažnai apsieina be jokių papildomų priemonių: pakanka batų, vandens ir smalsumo. Kai tikslas – būti kartu ir pasimėgauti tyla, gamta pati siūlo visa, ko reikia. Jei norite ją išsaugoti ateities kartoms, geriausia taisyklė paprasta: išeikite taip, kad niekas nepastebėtų, jog buvote.
