Kondicionierius be išorinio bloko gali efektyviai vėsinti didesnę patalpą, tačiau tik tada, kai jo vėsinimo galia atitinka patalpos šilumos apkrovą, o oro srautas pasiskirsto pakankamai tolygiai. Nors tokie įrenginiai patrauklūs dėl kompaktiškos konstrukcijos ir galimybės išvengti atskiro lauko bloko, didelėse erdvėse jų galimybės gali būti ribotos. Todėl prieš renkantis svarbu įvertinti ne vien kvadratūrą, bet ir patalpos išplanavimą, langus bei naudojimo intensyvumą.
Nuo ko priklauso monoblokinio kondicionieriaus vėsinimo efektyvumas?
Monoblokinio kondicionieriaus efektyvumą lemia įrenginio vėsinimo galia, patalpos šilumos apkrova ir oro paskirstymas. Net pakankamai galingas įrenginys gali neužtikrinti vienodos temperatūros, jeigu patalpa ilga, turi pertvarų ar kelias atskiras zonas.
Didelę įtaką turi langų plotas ir jų orientacija. Pietų ar vakarų pusėje esantys dideli langai gali padidinti saulės šilumos pritekėjimą. Papildomą šilumą išskiria žmonės, kompiuteriai, apšvietimas ir kita veikianti įranga.
Todėl vien pagal grindų plotą parinktas kondicionierius nebūtinai atitiks tikrąjį vėsinimo poreikį. ENERGY STAR rekomendacijose pabrėžiama, kad įrenginio galia turi būti derinama su patalpos dydžiu ir papildomais šilumos apkrovos veiksniais.
Kokiose didesnėse patalpose toks sprendimas gali pasiteisinti?
Kondicionierius be išorinio bloko gali būti tinkamas didesnei atviro plano patalpai, jeigu jos šilumos apkrova nėra didelė, o pasirinktas modelis turi pakankamą vėsinimo galią.
Palankesnės sąlygos susidaro tada, kai patalpa gerai izoliuota, langai apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, o oro srautui netrukdo pertvaros ar dideli baldai.
Tokie sprendimai ypač aktualūs pastatuose, kuriuose negalima arba nepageidaujama montuoti atskiro lauko bloko. Pavyzdžiui, istoriniuose pastatuose, nuomojamose komercinėse patalpose ar biuruose, kuriuose taikomi fasado keitimo apribojimai.
Vis dėlt ooro kondicionieriai be išorinio bloko nėra universalus pasirinkimas kiekvienai erdvei. „Index kryptis“ pateikiamoje informacijoje taip pat akcentuojama, kad didesnėms ar kelių zonų patalpoms verta įvertinti alternatyvias oro kondicionavimo sistemas.
Kokie ribojimai išryškėja vėsinant dideles erdves?
Vienas svarbiausių ribojimų – oro paskirstymas. Monoblokinis kondicionierius paprastai vėsina orą iš vienos montavimo vietos, todėl toliau esančiose patalpos dalyse temperatūra gali išlikti aukštesnė.
Kitas aspektas – triukšmas. Kadangi kompresorius įrengtas vidiniame korpuse, jo veikimas gali būti labiau girdimas nei tradicinės sistemos, kurios kompresorius yra lauke. Tai ypač aktualu biuruose, konferencijų salėse ar kitose patalpose, kuriose svarbi tyli aplinka.
Montavimo galimybes taip pat riboja išorinės sienos vieta. Stacionariam monoblokiniam kondicionieriui paprastai reikalingos angos šilumai pašalinti į lauką. Jei tinkama siena yra nepatogioje vietoje, gali būti sudėtinga užtikrinti efektyvų oro paskirstymą.
Kada geriau rinktis tradicinę oro kondicionavimo sistemą?
Tradicinė „split“ arba kelių zonų oro kondicionavimo sistema dažniausiai yra tinkamesnė, kai reikia vėsinti kelias atskiras patalpas, didelį biurą ar sudėtingo išplanavimo komercinę erdvę.
Tokiose situacijose galima naudoti kelis vidinius blokus arba sistemas, leidžiančias paskirstyti vėsų orą skirtingose zonose. Tai suteikia daugiau galimybių reguliuoti temperatūrą pagal konkrečių patalpų poreikius.
Tačiau didesnė vėsinimo galia savaime negarantuoja geresnio rezultato. Per galingas kondicionierius taip pat gali veikti neefektyviai, dažniau įsijungti ir išsijungti bei prasčiau šalinti drėgmę.
Todėl prieš pasirenkant įrangą verta atlikti patalpos šilumos apkrovos vertinimą. Jis padeda nustatyti, kokios galios ir konstrukcijos sistema reikalinga.
Svarbiausias kriterijus – ne tai, ar kondicionierius turi išorinį bloką, o tai, ar pasirinkta sistema gali užtikrinti reikiamą vėsinimo galią ir tolygų temperatūros pasiskirstymą visoje patalpoje.
