Netektis visada netikėta. Net jei žmogus sirgo ilgai, net jei buvo laikas pasiruošti – pati akimirka sukelia šoką. O tada prasideda tai, apie ką niekas nemoko: reikia priimti dešimtis sprendimų per kelias dienas.
Kur laidoti. Kaip laidoti. Ką rengtis. Ką dėti į karstą. Kokius dokumentus tvarkyti. Ką kviesti. Kiek tai kainuos.
Šis tekstas – ne apie gedėjimą. Jis apie praktinius dalykus, kuriuos reikia žinoti, kai gedėti nėra laiko.
Kodėl sprendimai tokie sunkūs
Kai žmogus miršta, artimieji patenka į situaciją, kurioje:
- Emociškai sutrikę ir išsekę
- Neturi patirties (dauguma žmonių organizuoja laidotuves tik kelis kartus gyvenime)
- Turi nuspręsti greitai (laidotuvės paprastai vyksta per 3–5 dienas)
- Susiduria su nežinoma sistema (ritualinės paslaugos, dokumentai, kapinės)
- Jaučia spaudimą „padaryti teisingai” ir pagerbti velionį
Tokiomis sąlygomis lengva priimti sprendimus, dėl kurių vėliau gailimasi. Arba permokėti. Arba pamiršti kažką svarbaus.
Todėl verta žinoti bent pagrindus iš anksto – kol nereikia.
Pirmieji žingsniai
Kai žmogus miršta namuose ar ligoninėje, pirmiausia reikia:
Gauti mirties liudijimą. Jei mirtis įvyko ligoninėje – išduoda ten. Jei namuose – kviečiamas šeimos gydytojas arba greitoji pagalba, kurie konstatuoja mirtį.
Pasirinkti ritualinių paslaugų įmonę. Jie padės su visais tolesniais žingsniais – transportavimu, dokumentais, laidotuvių organizavimu.
Informuoti artimuosius. Skambučiai, kurie patys sunkiausi.
Visa kita – karstai, rūbai, vainikai, ceremonija – ateina vėliau, bet sprendimai dažnai reikalingi tą pačią ar kitą dieną.
Ką reikia nuspręsti apie laidojimą
Tradiciškai Lietuvoje vyrauja laidojimas karste žemėje. Bet pasirinkimų daugiau:
Tradicinis laidojimas. Karstas, kapinės, antkapis. Reikalauja kapo vietos (nuosavos arba naujos), kapo kasimo, antkapinio paminklo.
Kremavimas. Kūnas sudeginamas, pelenai grąžinami urnoje. Urna gali būti palaidota kapinėse, kolumbariume, arba laikoma namuose (pagal Lietuvos įstatymus – leidžiama).
Laidojimas jūroje, miške. Rečiau, bet įmanoma pagal tam tikras taisykles.
Pasirinkimas priklauso nuo velionio valios (jei buvo išreikšta), šeimos tradicijų, religinių įsitikinimų ir finansinių galimybių.
Rūbai velionei ir velioniui
Vienas iš sprendimų, kurį reikia priimti greitai – kuo rengti velionį.
Kai kurie pasirenka velionio mėgstamus drabužius – kostiumą, kurį vilkėdavo, suknelę, kurią mėgo. Tai asmeniška ir prasminga.
Kiti renkasi specialius laidojimo rūbus. Jie pasiūti atsižvelgiant į specifiką – lengvai aprengiami, pagarbiai atrodantys, tinkami ceremonijai.
Laidojimo reikmenys ir rūbai apima įvairius variantus – nuo tradicinių kostiumų ir suknelių iki religinių apdarų. Dažnai galima rinktis komplektą, kuriame yra viskas, ko reikia.
Svarbu žinoti: ritualinių paslaugų įmonė paprastai pasiūlo rūbus ir gali padėti su aprengimo procesu. Nereikia visko daryti patiems – galite tiesiog perduoti drabužius arba pasirinkti iš siūlomų.
Karstai ir urnos
Karstų pasirinkimas didelis – nuo paprastų iki labai puošnių. Medis, spalva, apmušalai, rankenos – visa tai galima rinktis.
Praktiški patarimai:
Dydis turi tikti. Skamba akivaizdu, bet reikia žinoti velionio ūgį ir sudėjimą, kad karstas būtų tinkamas.
Brangiau nereiškia geriau. Gerbti velionį galima ir be prabangaus karsto. Svarbiausia – prasmė, ne kaina.
Jei kremavimas – karstas vis tiek reikalingas. Lietuvoje kremavimui naudojamas paprastesnis karstas, kuris sudeginamas kartu.
Urnos kremavimu pasirinkusiems – irgi įvairių: keramikinės, medinės, metalinės, biologiškai skaidžios (jei planuojama laidoti žemėje).
Vainikai ir gėlės
Tradiciškai laidotuvėse daug gėlių – vainikai, puokštės, gėlių krepšeliai.
Šiuolaikinė tendencija – mažiau, bet prasmingiau. Kai kurios šeimos prašo vietoj gėlių aukoti labdarai ar organizacijai, kuri buvo svarbi velioniui.
Jei renkatės gėles:
- Baltos reiškia nekaltumą ir ramybę
- Raudonos – meilę ir pagarbą
- Žaluma vainikuose – amžinybę
Vainiką paprastai dedą artimiausi žmonės. Užrašas ant juostelės – trumpas atsisveikinimas.
Ko dar reikia
Be karsto ir rūbų, laidotuvėms reikia:
Kryžius arba antkapis. Laikinas kryžius statomas iškart, nuolatinis paminklas – paprastai po metų, kai žemė nusėda.
Nuotrauka. Tradiciškai šarvojimo salėje ir ant kapo. Rinkitės tokią, kurioje velionis atrodo taip, kaip norite jį prisiminti.
Transportas. Katafalkas velioniui, autobusas ar automobiliai artimiesiems.
Šarvojimo salė. Jei šarvojama ne namuose – reikia rezervuoti salę.
Gedulingi pietūs. Tradiciškai po laidotuvių. Reikia vietos ir maisto.
Dokumentai. Mirties liudijimas, leidimas laidoti, kapo vietos dokumentai.
Ritualinių paslaugų įmonė paprastai gali padėti su viskuo arba bent paaiškinti, ką ir kur tvarkyti.
Kainų realybė
Laidotuvės kainuoja. Ir dažnai daugiau, nei žmonės tikisi.
Orientacinės kainos (gali skirtis priklausomai nuo miesto ir pasirinkimų):
- Paprastas karstas: 200–500 EUR
- Vidutinės klasės karstas: 500–1500 EUR
- Laidojimo rūbai: 50–200 EUR
- Šarvojimo salė (1–2 paros): 100–300 EUR
- Transportas: 100–300 EUR
- Kapo vieta (jei nauja): 200–1000+ EUR
- Kapo kasimas ir užkasimas: 200–400 EUR
- Kremavimas: 300–500 EUR
- Paminklas: 500–3000+ EUR
Iš viso paprastos laidotuvės gali kainuoti 1500–3000 EUR, vidutinės – 3000–5000 EUR, brangesnės – ir daugiau.
Kai kurios ritualinių paslaugų įmonės siūlo „paketus”, kur įskaičiuota dauguma paslaugų. Tai gali būti patogiau ir kartais pigiau nei rinktis viską atskirai.
Kaip neapsigauti
Deja, yra nesąžiningų paslaugų teikėjų, kurie išnaudoja žmonių skausmą ir nežinojimą.
Ženklai, kurie turėtų perspėti:
- Spaudimas apsispręsti „čia ir dabar”
- Primygtinis siūlymas brangesnių variantų „nes taip dera”
- Neaiški kainodara, papildomos paslaugos paaiškėja vėliau
- Nenoras rašytinai įtvirtinti susitarimų
Patarimai:
- Nesigėdykite klausti kainų ir palyginimų
- Prašykite rašytinės sąmatos
- Jei galite – pasitarkite su žmogumi, kuris neseniai organizavo laidotuves
- Nebijokite atsisakyti to, ko nenorite ar negalite sau leisti
Velionio pagerbimas nepriklauso nuo išleistos sumos.
Ką galima nuspręsti iš anksto
Kai kurie žmonės planuoja savo laidotuves iš anksto – ne dėl liūdnumo, o dėl praktinių priežasčių.
Galima:
- Parašyti pageidavimus (kremavimas ar laidojimas, kokia ceremonija, kokia muzika)
- Nusipirkti kapo vietą
- Sudaryti sutartį su ritualinių paslaugų įmone
- Atidėti pinigų laidotuvėms
- Pasakyti artimiesiems savo norus
Tai palengvina našta šeimai sunkiu momentu. Jie žinos, ko velionis norėjo, ir nesijaučius kalti dėl sprendimų.
Kultūriniai ir religiniai aspektai
Lietuvoje vyrauja katalikiškos laidotuvės, bet yra ir kitų tradicijų.
Katalikų laidotuvės paprastai apima šarvojimą, mišias bažnyčioje, laidojimą pašventintoje žemėje.
Stačiatikių tradicijos panašios, bet su savo ritualais ir maldomis.
Pasaulietinės laidotuvės – be religinių elementų, su asmeniniais atsisveikinimo žodžiais.
Kitų religijų (musulmonų, judėjų) – savos tradicijos, kurios gali skirtis laidojimo laiku, būdu, rūbais.
Ritualinių paslaugų įmonės paprastai gali pritaikyti laidotuves pagal šeimos tradicijas ir tikėjimą.
Pabaigai
Niekas nenori galvoti apie laidotuves. Bet kai ateina laikas – šiek tiek žinių gali labai palengvinti procesą.
Svarbiausia atsiminti:
Nėra „teisingo” būdo atsisveikinti. Yra tik toks, kuris prasminga jums ir jūsų šeimai.
Nebijokite prašyti pagalbos. Ritualinių paslaugų įmonės, draugai, šeima – leiskite kitiems padėti.
Nepermokėkite už kaltę. Brangios laidotuvės nereiškia didesnės meilės.
Ir duokite sau laiko gedėti. Praktiniai reikalai praeis. Prisiminimai liks.
