Iš pirmo žvilgsnio pasirinkimas atrodo paprastas. Viena lempa šviečia ryškiai raudonai, kita reklamuojama kaip turinti raudonos ir artimosios infraraudonos šviesos diodus. Kainos skiriasi, gamintojai žada naudą odai, raumenims ar atsistatymui, o pirkėjui lieka klausimas: ar infraraudona šviesa iš tiesų duoda ką nors daugiau?
Raudona ir artimoji infraraudona šviesa naudojamos fotobiomoduliacijoje, kur audiniai veikiami mažo intensyvumo, jų nekaitinančia šviesa. FDA pažymi, kad poveikis priklauso nuo bangos ilgio, šviesos intensyvumo, dozės, procedūros trukmės bei numatytos paskirties. Vadinasi, užrašas „red light therapy“ ant dėžės dar nepasako, kaip konkretus prietaisas veiks.
Raudoną šviesą matome, infraraudonos dažniausiai nepastebėsime
Raudonos šviesos diodai namams skirtuose įrenginiuose dažnai veikia maždaug 600–700 nm diapazone. Artimoji infraraudona šviesa naudoja ilgesnes bangas, neretai apie 800–900 nm, todėl žmogaus akis jos beveik arba visai nemato. Prietaisas gali atrodyti lyg dalis diodų neveiktų, nors jie tuo metu skleidžia infraraudoną šviesą.
Skirtumas nėra vien spalva. Žmogaus audinių optinių savybių tyrimai rodo, kad ilgesnio bangos ilgio artimoji infraraudona šviesa gali prasiskverbti giliau nei matoma raudona šviesa. Eksperimentiniuose žmogaus audinių tyrimuose 850 nm šviesos skvarba buvo vertinama kaip didesnė nei trumpesnių matomos šviesos bangų.
Dėl šios priežasties gamintojai raudoną šviesą dažniau sieja su oda, o artimąją infraraudoną šviesą reklamuoja gilesniems audiniams. Vis dėlto vien didesnė skvarba savaime negarantuoja geresnio klinikinio rezultato.
Odos priežiūrai daugiau diodų nebūtinai reiškia geresnį pirkinį
Jeigu pagrindinis tikslas yra veido odos priežiūra, verta atsispirti norui pirkti prietaisą pagal didžiausią bangos ilgių skaičių. Viename kontroliuojamame tyrime raudona 611–650 nm šviesa ir platesnis 570–850 nm spektras buvo siejami su geresniais odos šiurkštumo bei kolageno tankio rodikliais. Platesnis spektras šiame tyrime nepralenkė vien raudonos šviesos poveikio.
Naujesniame atsitiktinių imčių tyrime namuose naudojama kaukė su 630 nm raudona ir 850 nm infraraudona šviesa pagerino vertintus raukšlių prie akių rodiklius, palyginti su imitacine procedūra. Šie rezultatai įdomūs, tačiau jie nereiškia, kad bet kuri rinkoje esanti lempa su panašiais skaičiais duos tokį patį efektą. Skyrėsi prietaisas, energijos kiekis ir naudojimo režimas.
Todėl raudonos šviesos lempa turėtų būti vertinama pagal visą specifikaciją. Bangos ilgis yra pradžia, o šviesos intensyvumas, naudojimo atstumas ir rekomenduojama procedūros trukmė lemia, kokią šviesos dozę realiai gauna oda.
Raumenims skirta lempa ir veido kaukė nėra tas pats pirkinys
Žmogus, norintis prižiūrėti veido odą, turi kitokį tikslą nei sportuojantis žmogus, ieškantis prietaiso didesniam kūno plotui. Dėl šios priežasties mažos veido kaukės ir didelio LED skydelio neverta lyginti pagal vieną skaičių.
FDA fotobiomoduliacijos prietaisų gairėse pabrėžia, kad klinikinis poveikis priklauso nuo kelių parametrų ir numatytos naudojimo paskirties, o veikimo mechanizmai skirtingoms indikacijoms dar nėra visiškai išaiškinti.
Man renkantis namų prietaisą daug svarbiau būtų aiškus gamintojo nurodytas bangos ilgis, šviesos intensyvumas tam tikru atstumu ir naudojimo protokolas nei dešimtys miglotų pažadų apie „ląstelių atjauninimą“. Jei gamintojas nenurodo net pagrindinių parametrų, graži raudona šviesa savaime nėra priežastis pirkti.
Didesnė dozė nėra trumpesnis kelias iki rezultato
Fotobiomoduliacijoje daugiau šviesos nėra automatiškai geriau. FDA dokumentuose pabrėžiama, kad rezultatą veikia energijos dozė, intensyvumas, bangos ilgis ir ekspozicijos laikas. Dėl to valandą sėdėti prieš lempą vietoj gamintojo rekomenduojamų minučių nėra racionalus būdas spartinti rezultatą.
Verta laikytis konkretaus prietaiso instrukcijų, įskaitant nurodymus dėl atstumo ir akių apsaugos. Jei žmogus turi akių, odos ligų, vartoja jautrumą šviesai didinančius vaistus ar prietaisą nori naudoti medicininei problemai, pasirinkimą protinga aptarti su gydytoju.
Raudona ir artimoji infraraudona šviesa nėra konkuruojančios technologijos, iš kurių viena visada geresnė. Jos pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, o kai kurie prietaisai jas derina. Perkant verta pradėti nuo savo tikslo: veido oda, didesnis kūno plotas ar gydytojo rekomenduota paskirtis. Tada techniniai skaičiai ant dėžutės pagaliau įgauna prasmę, o brangiausias modelis nebūtinai lieka geriausiu pasirinkimu.
