Kai užsakote pastato energetinio naudingumo sertifikatą, kažkuriuo momentu prie jūsų namų pasirodys specialistas su dokumentais ir matavimo priemonėmis. Daugeliui savininkų šis vizitas kelia klausimų: ką jis tikrina, kiek tai trunka, ar reikia ruoštis, ar gali „nenuvertinti” namo? Atsakymai paprastesni, nei daugelis galvoja — bet procesas įdomesnis, nei atrodo.
Ne inspektorius, o diagnostas
Pirmiausia — svarbu suprasti, kas tas žmogus yra ir kas jis nėra. Energetinio naudingumo sertifikuotojas nėra inspektorius, kuris ieško pažeidimų. Jis yra diagnostas, kurio tikslas — objektyviai įvertinti pastato energetines charakteristikas ir priskirti jį atitinkamai klasei.
Tai reiškia, kad jis neieško ko nors blogo. Jis tiesiog matuoja ir skaičiuoja: kiek energijos pastatas sunaudoja ir kiek galėtų sunaudoti. Jokių baudų, jokių prievolių kažką taisyti — tik objektyvi diagnozė.
Kas tikrinama vizito metu
Vizitas prasideda nuo pastato apžiūros iš išorės. Specialistai vertina sienų konstrukciją ir izoliacijos storį, stogo tipą ir apšiltinimą, langų tipą ir amžių, cokolio ir pamatų būklę. Visa tai leidžia nustatyti vadinamąją pastato atitvarų šiluminę varžą — paprastai tariant, kaip gerai sienos ir stogas laiko šilumą viduje.
Toliau — vidaus apžiūra. Šildymo sistema: koks katilas, koks kuras, kokia sistema (radiatoriai, grindinis šildymas, šilumos siurblys). Vėdinimo sistema: ar yra mechaninis vėdinimas su rekuperacija, ar tik natūralus. Karšto vandens ruošimo būdas. Visa tai turi įtaką bendram energijos suvartojimui.
Jei pastatas naujas ir siekia aukštesnės klasės — A, A+ ar A++ — gali būti atliekamas sandarumo testas. Tai procedūra, kurios metu specialiomis durimis sukuriamas slėgio skirtumas ir matuojama, kiek oro prasiskverbia pro pastato konstrukcijas. Kuo mažiau — tuo geriau. Nesandarios vietos rodo šilumos nuostolius, kuriuos reikia įtraukti į skaičiavimus.
Ko nereikia bijoti
Dažniausia savininkų baimė — „o jei klasė bus labai žema?” Atsakymas paprastas: klasė bus tokia, kokia yra. Senas, neapšiltintas namas bus D, E ar F klasės — ir tai normalu. Tai nėra bausmė, o tiesiog konstatavimas.
Sena klasė nėra priežastis gėdytis. Dauguma Lietuvos pastatų, statytų iki 1990 metų, yra žemų klasių — nes statybos standartai buvo kitokie. Sertifikatas tiesiog parodo, kokia situacija yra dabar ir ką galima pagerinti.
Kita baimė — „ar reikia ką nors remontuoti prieš sertifikavimą?” Nereikia. Sertifikuotojas vertina esamą būklę, o ne idealią. Jei norite aukštesnės klasės — galite investuoti į apšiltinimą ir tada sertifikuotis iš naujo. Bet tai nėra privaloma.
Kiek trunka vizitas
Paprasto gyvenamojo namo apžiūra trunka nuo trisdešimties minučių iki valandos. Sudėtingesnių pastatų — su keliomis šildymo sistemomis, keliomis zonomis ar nestandartine konstrukcija — gali užtrukti ilgiau.
Po vizito sertifikuotojas grįžta į biurą ir atlieka skaičiavimus pagal standartinius metodus, įvedant pastato parametrus į specializuotą programinę įrangą. Rezultatas — sertifikatas su priskirta klase, energijos suvartojimo duomenimis ir rekomendacijomis.
Rekomendacijos sertifikate: nemokama konsultacija
Viena iš vertingiausių sertifikato dalių — energetinio efektyvumo gerinimo rekomendacijos. Jos nurodo, kokie darbai labiausiai pagerintų pastato klasę ir kiek energijos būtų sutaupyta.
Pavyzdžiui, sertifikate gali būti nurodyta: „Sienų papildomas apšiltinimas dešimties centimetrų akmens vatos sluoksniu sumažintų šiluminės energijos suvartojimą dvidešimčia procentų.” Arba: „Langų keitimas iš vienkamerių į dvikamerius pakeltų klasę nuo E iki D.”
Šios rekomendacijos yra nemokama ekspertinė konsultacija, kuri ateina kartu su sertifikatu. Protingas savininkas jas panaudoja planuodamas renovaciją ar teikdamas paraišką APVA paramai.
Kaip pasirinkti sertifikuotoją
Energetinio naudingumo sertifikavimą gali atlikti tik kvalifikacijos pažymėjimą turintys asmenys. Tai nėra veikla, kurią gali atlikti bet kuris statybininkas ar inžinierius — reikalinga specifinė kvalifikacija.
Renkantis sertifikuotoją, verta atkreipti dėmesį į tris dalykus: patirtį, terminų laikymąsi ir kainą. Patyrę sertifikuotojai dirba greičiau ir tiksliau. Terminai svarbu, jei sertifikatas reikalingas sandoriui ar paraiškai. O kaina — nors ir svarbi — neturėtų būti vienintelis kriterijus, nes netikslumai sertifikate gali kainuoti brangiau nei kelios dešimtys sutaupytų eurų.
Procesas, kuris iš šalies atrodo biurokratiškai, iš vidaus yra gana paprastas ir naudingas. Specialistas ateina, pažiūri, pamatuoja, paskaičiuoja — ir jūs gaunate dokumentą, kuris pasako apie jūsų namą daugiau nei daugelis kitų dokumentų. Gal verta jį ne tik turėti, bet ir perskaityti.
