Gyventi daugiabutyje galima dviem būdais. Vienas – užsidaryti savo bute ir rūpintis tik tuo, kas vyksta už durų. Kitas – tapti bendrijos nariu ir iš tiesų dalyvauti sprendimuose, nuo kurių priklauso ne tik kiemo tvarka, bet ir tavo piniginė.
Kai tampi bendrijos nariu, iš tavęs niekas nesitiki stebuklų. Tiesiog atsiranda galimybė – ne pareiga – būti balsu, kuris kažką keičia. Tai nėra tik formalumas. Tai reiškia, kad tavo parašas, tavo balsas ir tavo nuomonė gali sustabdyti neteisingą sprendimą arba padėti įgyvendinti tai, ko daugelis laukė metų metus.
Kodėl narystė kartais atrodo kaip našta
Daugelis žmonių vengia bendrijų susirinkimų kaip nemalonaus skambučio iš banko. Žino, kad kažkas ten bus, bet geriau nesigilinti. O kai užklumpa neskaidrūs mokesčiai ar netikėtas kiemo remontas – jau per vėlu.
Tiesa ta, kad narystė – tai ne vargas, o apsauga. Nariai pirmieji sužino, kaip leidžiami pinigai. Jie gali reikalauti skaidrumo. Gali siūlyti pokyčius. Ir galiausiai – jie balsuoja dėl to, kas taps bendrijos pirmininkas. Ši pareigybė nėra tik formalumas. Tai žmogus, kuris dažnai turi prieigą prie visų bendrų pinigų ir galimybę spręsti, kas bus daroma su namu.
Teisės ir atsakomybės – kur baigiasi viena ir prasideda kita
Bendrijos nariai turi aiškias teises: balsuoti, reikalauti ataskaitų, siūlyti kandidatus, stebėti darbų eigą. Tačiau yra ir kita medalio pusė – atsakomybė. Už tai, kad neatėjai į susirinkimą, niekas nenubaus. Bet tylėjimas dažnai reiškia, kad sprendimus už tave priima kiti – o tada lieka tik stebėtis, kodėl už lifto remontą reikia mokėti dvigubai.
Buvimas nariu nereiškia, kad reikia viską išmanyti. Užtenka noro žinoti, kas vyksta. Užtenka vieno klausimo susirinkime, kad kažkas sustotų, o sprendimas būtų pergalvotas.
Kur slypi tikroji nauda
Kuo aktyvesni nariai – tuo mažesnė galimybė, kad bendrijos pirmininkas veiks vienas, be kontrolės. Kai žmonės domisi, neskaidrūs veiksmai pasidaro rizikingi, o tai jau savaime saugo pinigus.
Be to, nariai turi galimybę keisti pirmininką, siūlyti kitus administratorius, stabdyti nepagrįstus projektus ar net inicijuoti pakeitimus bendrijos įstatuose.
Neretai viskas prasideda nuo vieno kaimyno, kuris pasidomi sąskaitomis. Po mėnesio – susiburia grupė. O po metų name atsiranda tvarka, švara ir skaidrumas.
Narystė – ne privilegija, o proga
Būti bendrijos nariu nėra titulas ar diplomu išrašytas statusas. Tai tiesiog proga – pasinaudoti teise žinoti, siūlyti, keisti. Kai šia teise naudojasi daugiau nei pusė gyventojų, name įsivyrauja pasitikėjimas.
Ir kai kitą kartą girdi, kad bendrijos pirmininkas suplanavo stogo remontą – žinai, jog tai ne staigmena, o sprendimas, prie kurio ir tu buvai prisidėjęs.