Jeigu kažkada bandei virti maistą lauke, žinai – ugnis pakeičia viską. Ta pati sriuba įgauna charakterio, o paprasti makaronai netikėtai pavirsta į patiekalą, dėl kurio šeima prašo pakartojimo. Visa paslaptis – ne tik ugnis, bet ir indas, kuriame viskas gaminama. Būtent čia kazanai įrodo savo vertę.
Jie sunkūs, dažnai atrodo senoviškai, bet kai pamatai rezultatą – norisi tik daugiau. Per kelis savaitgalius išbandėm keletą skirtingų modelių ir dabar aiškiai žinom, kodėl vieni tampa virtuvės legenda, o kiti – tiesiog dekoracija kiemo kampe.
Kas slypi už žodžio „geras kazanas“?
Pradžioj atrodo, kad visi kazanai vienodi. Juodi, apvalūs, ketaus. Bet pabandyk išvirti plovą – viename ryžiai purūs ir kvapnūs, kitame – prilipę ir su dūmų prieskoniu, kuris erzina, ne vilioja.
Geras kazanas turi storą dugną, kuris šilumą paskirsto tolygiai. Jo sienelės ne per storos, kad nereikėtų laukti valandų, kol įkais, bet ir ne per plonos – kitaip pridegs. Rankenos – ne plastikinės, o tvirtos, nes turėsi kilnoti, o ne grožėtis. O dangtis – sandarus, kad garai nespruktų, o susikauptų ir skonis taptų gilesnis.
Ką verta gaminti kazane?
Nors dažniausiai žmonės perka jį plovui, tikri mėgėjai žino – tai tik pradžia. Vienas vyrukas pasakojo, kaip kazane gamina čili troškinį su rūkyta paprika, nes ant laužo ji išskleidžia visą kvapų orkestrą. Kita šeima naudoja kazaną žuvienės virimui – sako, kad net vaikai išmoko valgyti žuvį, kai ši gauta ne iš orkaitės, o iš lauko virtuvės.
Makaronai taip pat gali tapti šedevru – svarbu juos nepervirti ir gaminti su trupučiu sultinio, o ne grynai vandenyje. Įmesk šviežių daržovių, pabarstyk sūrio ir stebėk, kaip paprastas patiekalas keičiasi.
Kiek litrų tau reikia?
Neretai žmonės nusiperka per mažą arba per didelį kazaną. Jei gyveni dviese ar keturiese, 8–10 litrų turėtų pakakti. Bet jei ruošiesi kviesti svečius ar dažnai gamini daugiau – rinkis 12–16 litrų. Kazanai skirti ne greitam maistui, o ilgiems vakarams prie ugnies – todėl verčiau turėti daugiau vietos nei maišyti ranka, bijodamas, kad viskas išvirs per kraštą.
Per kelias savaites virėm, troškinom, kepėm. Kai kurie kazanai mus nustebino – maistas išėjo minkštas, sultingas, net be daug pastangų. Kiti – nuvylė, nes turėjom gaišti laiką, kad suvaldytume kaitrą ar valytume pridegimus. Tačiau viena liko aišku: geras kazanas nebūtinai turi kainuoti šimtus, svarbiausia – pasirinkti su galva.
Jeigu ieškai būdo gaminti ne bet kur, o su nuotaika ir skoniu – tavo kieme tikrai atsiras vietos vienam. Gal net dviem. Nes su laiku norisi didesnio. Ir dar vieno. O kai kvepia vakariene ant laužo – net kaimynai pradeda užsukti „netyčia“.
