Mažai kas šuns šeimininką išgąsdina labiau nei staiga pasunkėjęs augintinio kvėpavimas. Šuo gaudyte gaudo orą, šnopuoja, kosčioja – o tu stovi ir nežinai, ar tai praeis po minutės, ar reikia skubėti į kliniką.
Dusulys gali reikšti viską: nuo nekenksmingo perkarščio iki gyvybei pavojingos būklės. Svarbiausia – išmokti atskirti.
Normalus ir nenormalus kvėpavimas
Šunys kvėpuoja greičiau nei žmonės – ramybėje nuo 15 iki 30 kartų per minutę, priklausomai nuo dydžio. Maži šunys kvėpuoja dažniau, dideli – rečiau.
Po bėgiojimo, žaidimų ar karštą dieną kvėpavimas pagreitėja – tai normalu. Šuo atveria burną, iškiša liežuvį, dažnai ir sunkiai alsuoja. Per kelias minutes ramybėje viskas turėtų grįžti į normą.
Nenormalu, kai:
- Dusulys atsiranda be jokios fizinės priežasties
- Šuo negali nurimti ir kvėpavimas negerėja
- Girdisi švilpimas, kriokimas ar kiti garsai
- Liežuvis ar dantenos mėlynuoja
- Šuo atsisėda ar atsistoja, nes gulėdamas negali kvėpuoti
Dažniausios dusulio priežastys
Perkaitimas. Vasarą tai dažniausia problema. Šunys neturi prakaitinių liaukų kaip žmonės – jie aušinasi tik per liežuvį ir letenas. Karštą dieną, automobilyje ar po intensyvaus judėjimo šuo gali perkaisti per kelias minutes.
Trumpasnukės veislės – mopsai, buldogai, boksieriai – kenčia labiausiai. Jų anatomijai sunkiau aušintis net normaliu oru.
Svetimkūnis gerklėje. Šunys mėgsta kramtyti viską – kaulus, žaislus, pagalius. Kartais gabalėlis užstringa ir blokuoja kvėpavimo takus. Šuo kosčioja, bando išspjauti, panikuoja.
Alerginė reakcija. Vabzdžio įkandimas, maistas, vaistai – visa tai gali sukelti staigų patinimą gerklėje. Jei kartu matote patinusį snukį ar akis – tikėtina alergija.
Širdies problemos. Senyvo amžiaus šunims dusulys dažnai susijęs su širdimi. Skystis kaupiasi plaučiuose, kvėpuoti tampa sunku. Tokiais atvejais dusulys stipresnis naktį ar po fizinio krūvio.
Kvėpavimo takų infekcijos. Plaučių uždegimas, tracheobronchitas ir kitos infekcijos sukelia kosulį bei pasunkėjusį kvėpavimą. Dažnai kartu būna karščiavimas ir silpnumas. Nuo dalies šių ligų apsaugo reguliariai atliekami šunų skiepai – prevencija visada lengvesnė nei gydymas.
Ką daryti pirmiausia
Jei šuo pradėjo dusti – nepanikuokite. Jūsų stresas blogina situaciją.
Įvertinkite aplinką. Ar karšta? Nuneškite šunį į vėsią vietą, įjunkite ventiliatorių ar kondicionierių. Pasiūlykite vandens, bet neverskite gerti.
Apžiūrėkite burną. Jei įmanoma, pažiūrėkite, ar nematyti svetimkūnio. Niekada nekiškite pirštų giliai – galite pastumti objektą toliau.
Stebėkite dantenų spalvą. Rožinės – gerai. Baltos, pilkos ar mėlynos – deguonies trūksta, reikia skubios pagalbos.
Neduokite vaistų. Žmonių vaistai nuo astmos ar alergijos šunims gali pakenkti. Be veterinaro nurodymo – nieko neduokite.
Kada skubėti nedelsiant
Yra situacijų, kai minutės sprendžia viską. Nedelskite, jei:
- Šuo negali įkvėpti ar iškvėpti
- Dantenos mėlynuoja ar baltėja
- Šuo alpsta ar praranda sąmonę
- Kvėpavimas garsus, su švilpimu ar kriokimu
- Kartu su dusuliu – išsipūtęs pilvas ir bandymas vemti
Tokiais atvejais veterinaras Vilniuje gali suteikti skubią pagalbą – deguonies terapiją, vaistus, jei reikia – intubaciją. Kuo greičiau šuo pateks į specialisto rankas, tuo didesnė tikimybė išvengti tragedijos.
Trumpasnukių šunų ypatumai
Mopsai, prancūzų buldogai, pekinesai, šiperkės – šios veislės anatomiškai linkusios į kvėpavimo problemas. Jų trumpi snukiai ir siauri kvėpavimo takai reiškia, kad net lengvas stresas gali sukelti dusulį.
Šių veislių šeimininkai turėtų būti ypač atidūs karštomis dienomis, vengti intensyvaus fizinio krūvio ir atpažinti, kada įprastas šnopavimas tampa pavojingu.
Kai kuriems trumpasnukiams rekomenduojama korekcinė operacija, praplečianti nosies ertmes ir gerinanti oro srautą. Tai ne kosmetinė, o sveikatos procedūra.
Kaip sumažinti riziką
Prevencija visada geriau nei skubi pagalba. Keletas paprastų taisyklių:
Karštą dieną venkite pasivaikščiojimų vidurdienį. Rinkitės ankstų rytą ar vėlų vakarą.
Niekada nepalikite šuns automobilyje – net su praviru langu temperatūra viduje per kelias minutes pakyla iki pavojingos.
Stebėkite, ką šuo kramto. Smulkūs kaulo gabalėliai, žaislų dalys, akmenėliai – visa tai potencialus pavojus.
Reguliariai tikrinkite širdį, ypač jei šuo vyresnis nei septyneri.
Šuns dusulys retai būna be priežasties. Kartais ta priežastis nekenksminga, kartais – gyvybiškai svarbi. Šeimininkas, kuris moka atpažinti skirtumus, gali išgelbėti savo augintinio gyvybę.
