Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą „ar man tinka šilumos siurblys“. Yra trys skirtingi namai, ir kiekviename atsakymas kitoks. Aprašome juos taip, kaip juos mato šildymo projektuotojas: ne pagal savininko norus, o pagal sienas, langus ir šildymo sistemą.
Namas Nr. 1: naujas, 140 kvadratų, grindinis šildymas
Statyti prieš trejus metus, A klasė, trigubi stiklai, rekuperacija. Šilumos poreikis mažas – apie 5–6 kilovatai šalčiausią dieną. Grindinis šildymas dirba 30–35 laipsnių vandeniu.
Tai idealus scenarijus oras–vanduo siurbliui. Žema šildymo temperatūra reiškia aukštą efektyvumą: sezono vidurkis siekia keturis kilovatus šilumos iš vieno kilovato elektros. Tokiam namui užtenka 6–8 kilovatų galios įrenginio su integruotu karšto vandens boileriu. Metinės elektros sąnaudos šildymui ir karštam vandeniui – maždaug 2 500–3 500 kilovatvalandžių, kas lygu keliems šimtams eurų per metus.
Alternatyvos čia beveik neturi prasmės: dujinis katilas reikalautų dujų įvado ir kamino, granulinis – katilinės ir sandėlio, o tokiame name nėra nei vieno, nei kito. Verdiktas: siurblys be diskusijų, pasirinkimas tik tarp modelių pagal triukšmo lygį ir valdymo patogumą.
Namas Nr. 2: 2000-ųjų statyba, 180 kvadratų, radiatoriai, dalinai apšiltintas
Mūrinis, langai keisti prieš dešimt metų, stogas apšiltintas, sienos – ne. Šildo dujinis katilas per radiatorius, suprojektuotus 70 laipsnių temperatūrai. Šilumos poreikis šalčiausią dieną – apie 12–14 kilovatų.
Čia atsakymas sudėtingesnis, ir čia dažniausiai klystama. Įprastas siurblys, duodantis 45–55 laipsnius, su tokiais radiatoriais šalčiausiomis dienomis neįšildys – radiatoriai per maži žemai temperatūrai. Trys keliai. Pirmas – aukštos temperatūros siurblys, kuris pasiekia 65–70 laipsnių; jis veikia, bet šaltyje efektyvumas krenta iki dviejų kilovatų šilumos iš vieno elektros. Antras – hibridas: siurblys dirba didžiąją sezono dalį, o esant žemiau minus dešimt įsijungia esamas dujinis katilas. Trečias – pakeisti radiatorius į didesnius arba apšiltinti sienas, ir tada tinka įprastas siurblys.
Šildymo projektuotojas tokiam namui dažniausiai siūlo antrą kelią, jei dujos jau yra, arba pirmą, jei savininkas nori atsisakyti dujų visai. Modelių abiem variantams yra – kategorijoje PALTAJA oras vanduo šilumos siurbliai galima filtruoti pagal maksimalią tiekiamo vandens temperatūrą. Verdiktas: siurblys tinka, bet sprendimą lemia radiatoriai, ne siurblys.
Namas Nr. 3: sena sodyba, 220 kvadratų, neapšiltinta, malkinis katilas
Medinis, dviejų aukštų, langai seni, sienos be šiltinimo. Šilumos poreikis šalčiausią dieną – 20 ir daugiau kilovatų. Šildoma malkomis, kūrenama du kartus per dieną, temperatūra namuose svyruoja.
Čia projektuotojas pirmiausia pasakys tai, ko savininkas nenori girdėti: šildymo šaltinio keitimas prieš apšiltinimą yra pinigų švaistymas. Siurblys tokiam poreikiui turėtų būti 20+ kilovatų, dirbtų maksimaliu režimu ir elektros sąskaita nustebintų. Pirmas žingsnis – langai ir stogas, tada sienos. Po apšiltinimo poreikis krenta perpus, ir siurblys tampa prasmingas. Iki tol – arba likti prie malkų, arba pereiti prie granulinio katilo, kuris kūrenimą automatizuoja, bet nereikalauja žemos temperatūros sistemos.
Verdiktas: siurblys – po apšiltinimo. Dabar – ne.
Ir dar vienas, apie kurį klausia rečiau: butas daugiabutyje
Oras–vanduo siurblys butui – retai, nes reikia vietos lauko blokui ir sutikimo dėl fasado. Bet renovuotuose namuose su individualiais šilumos punktais tokie projektai pasitaiko, o oras–oras siurbliai, šildantys tiesiogiai orą, butuose jau įprasti. Tai kita kategorija, bet principas tas pats: kuo šiltesnis butas, tuo mažiau reikia.
Namų Nr. 2 tipo savininkams verta žinoti dar vieną skaičių: kiekvienas laipsnis, kuriuo pavyksta sumažinti tiekiamo vandens temperatūrą, siurblio efektyvumą pakelia maždaug dviem trimis procentais. Todėl radiatorių keitimas į didesnius nėra tik būdas „kad veiktų“ – tai investicija, kuri kasmet grąžina per sąskaitą.
Kas bendra visiems trims
Sprendimą lemia ne siurblys, o namas: šilumos poreikis ir temperatūra, kurios reikalauja šildymo sistema. Kuo žemesnė temperatūra ir mažesnis poreikis, tuo geriau siurblys dirba. Todėl pirmas žingsnis visada tas pats – šilumos poreikio skaičiavimas, ne pasiūlymų rinkimas.
Antras bendras dalykas – galia. Visuose trijuose namuose pagunda imti „su atsarga“ yra klaida: per galingas siurblys dirba trumpais ciklais, dažniau įsijungia ir išsijungia, greičiau dėvisi ir mažiau efektyvus. Galia turi atitikti skaičiavimą.
Trečias – lauko blokas. Vieta, kur laisvai juda oras, kur nėra miegamojo lango ir kur žiemą gali nutekėti kondensatas. Tai smulkmena projektuojant ir problema, jei ją pamiršti.
Jei atpažinote savo namą viename iš trijų, pusė sprendimo jau padaryta. Kita pusė – pamatuoti, o ne spėti. Pilną siurblių asortimentą pagal galią ir tipą siūlo PALTAJA šilumos siurbliai, o skaičiavimą verta patikėti tam, kas paskui montuos.
